No title

Svečias

Užsigalvojau rašyt. Šeip, laukiu daug kritikos, nes esu naujokė. So, atiduodu jūsų teismui.

I skyrius

Džesika neramiai gulėjo lovoje, kartais sapnuodama sudrebėdavo ar sumurmėdavo neaiškios sandaros žodžius. Sapnuose ji išvydo kažką neaiškaus ir išsigandusi šūktelėjo ir pabudo. Apsidairiusi pažvelgė į kairę kur gulėjo išsidrėbęs per visą lovą apžėlęs vaikinas. Šiaip ne taip atsistojo ir nuėjo į vonią, tik pažvelgusi į veidrodi ji pakraupo. Veidrodyje pamatė merginą susivėlusiais plaukais, nubėgusiu tušu, didelėmis išplėstomis akimis. Išsigandusi ji prilietė savo veidą ir atitraukusi ranką pažvelgė į juodus pirštus, nuo nubėgusio tušo. Pakraipiusi galvą ji palindo po karštu dušu. Atsipalaiduodama prisiminė praeitos dienos įvykius. Sudrebėjo nuo prisiminimų. Baigusi mergina išlipo iš vonios ir priėjo prie veidrodžio. Buvo keista žiūrėti į savo kūną, tokiomis aptinusiomis akimis. Staiga išgirdo skambantį telefoną. Džesika bėgte bėgo prie telefono, kad neprižadintu lovoje gulėjusio vaikino. Atsiliepusi iš karto sustingo.
- Sveika Džesika, jei tuojau pat negrįši namo, pamatysi ką reiškia turėti tikrai piktus tėvus! Ir taip turėsi didelį pokalbį, tad drožk namo!.- taip rėkė mama visu garsumu. Džesė trumputi bijojo mamos. Tėčio ji neturėjo, tėvai išsiskyrė, tėtis gyvena taip tarsi jų net nebūtu buvę. Mergina iš karto paspaudė baigti mygtuką, susirinko daiktus ir išėjo iš buto.
- Kur tu buvai?!.- šaukė mama, kai Džesika grįžo namo.
- Labas ir tau, mama.- sumurmėjo mergina vis galvodama ką sakyti. Juk nepasakysi „ Na vakar buvau su Ana (geriausia drauge) ir keliais vaikinais klube, po to truputi išgėrėm ir atsibudau draugo bute“ , na taip, tada tai jai jau būtu blogai. Atsargiai pradėjo veblenti:
- Mam, man jau 15 metų, neprivalau visko aiškinti, kur buvau, ką veikiau. Na vis tiek, esu gyva ir sveika, čia su tavimi. Tai ko tu nervinies .- nutaisiusi nekaltą veidelį pažvelgė į mamą. Aišku po tokių žodžių mama pradėjo panikuoti.
- Ak taip panelyte, kad daugiau tokių žodžių neišgirsčiau. Kadangi gyveni mano namuose turi laikytis mano taisyklių. Jei nepatinka eik iš čia.- Ištarusi paskutinį sakinį ji sustingo. Nenorėjo to sakyti. Džesika atsistojo, priėjo prie mamos ir spjaute išspjovė, žodžius, dėl kurių ji labai gailėsis.
- Na gerai, tada einu iš čia, ir gyvensiu pagal savo taisykles. Bus ir man ir tau geriau!.- na ką daugiau ji turėjo daryti. Nubėgusi į viršų, į savo kambarį ji užsirakino, ir pradėjo krautis pačius svarbiausius daiktus. Džesika džiaugėsi kad namuose buvo įtaisiusi kabliuką, nes mama jau brovėsi pro duris, jas daužydama ir rėkdama.
- Gal išprotėjai?! Greitai atidaryk duris, ir baik nesąmones!.- lyg Džesei rūpėtų, ką ji sako. Baigusi ji atidarė langą ir išsiropštė pro jį. Ji jaučiasi tokia kvaila, tokia nesveika. Juk neturi daugiau kur eiti. Bet patraukė ten kur kojos vedė.

O čia dar truputis, šitas labai mažas skyriukas, nebuvo minčių. :

II skyrius.

Naktis buvo šalta. Ypač jei guli ant suoliuko, parko užkampyje, o šalia tavęs guli viso tavo gyvenimo daiktai. Susigūžusi, ji drebėjo, ir tikrai neketino užmigti. Mergina pirmą kartą gyvenime miegojo lyg kokia bename, o buvo tikrai iš pasiturinčios šeimos, lepinama. Džesika vis kruptelėdavo nuo šiek tiek didesnio garso. Viskas būtu buvę gerai, ji jau buvo pasiryžusi visa tai įveikti. Tik staiga kažkas labai klaikiai sužviegė, visai už kampo. Pasigirdo dusli keiksmažodžių lavina. Sunkus bumptelėjimas, ir tylūs bei greiti žingsniai tolyn, nuo įvykio vietos. Džesika tyliai spygtelėjo, ir atsikėlė. Ji mintyse save išvadino žiauriais žodžiais, už tai kad ketina eiti pasižiūrėti, kas įvyko. Pasukusi už kampo ji sutingo, ir nebegalėjo suvaldyti savo klyksmo.

» no title
» No Artist - No Title