1 SKYRIUS
Šiame mieste naktis virsta tikru gyvenimu. Na, kad ir dabar pastvertum už alkūnės kokį tėtuko ir mamytės išlepusį sūnelį arba dukrelę, tu turbūt nenustebtum jei jis arba ji būtų apsirūkius ar apsinarkašinus. Paimkime ant pavyzdžio Von Šnaizenų šeimą. Turtingi, išpuikę ir per daug viską leidžiantys savo dukrai, tik yra viena sąlyga: visąlaik vaikščioti į pokylius ar vakarėlius kur yra kviečiama visa šeima. O dukra šeimoje vienintelė, nei brolio nei sesers... Tobulas gyvenimas kai viską skiria tau!.. Morta labai myli savo "tėvelius" Gertrūdą ir Andrè Von Šnaizenus. Kaip nemylėsi, kai jie tenkina visas tavo užgaidas?!
Šiandien Von Šnaizenai švenčia Naujuosius Plazos viešbuty. Kažkoks vakarėlis. Daug žmonių, turtingų tėvų ir ant jų pavadžių pririštų klusnių vaikučių. Gerai, kad bent jau Liusė vakarėly bus, nes kitaip Morta žiovaus iš nuobodulio.
***
Atsidarė durys, ir pro jas įžengė trys figūros. Nusivilkusios kailinius, išsiskirstė. Mergina į vieną pusę, o tėvai į kitą. Pamačiusi baltą pakaušį, Morta prisvirduliavo prie jo.
- Liu!- sušuko mergina.
Mėlynos akys pažvelgė į Mo pusę ir ją atpažinusios sužibėjo.
- Mortuk!- Liusi pribėgo prie Mortos ir pakštelėjo į abu žandukus.
Liusija Daniela Frèssrich - prancūzė blondinė, septyniolikametė Mortos klasiokė ir geriausia draugė. Mėlynakė, tiesia nosimi ir puikia figūra. Taip PAT labai išauklėta tėvų, Renè ir Žoržo. Turi vaikiną, Xavjierą, bet jos tėvai to nežino.
Lu vilkėjo puošnią, ilgą, tamsiai mėlyną suknelę, kuri "valė" "Plazos" viešbučio grindis.
Morta tik šyptelėjo.
- Kaip norėčiau iš čia išsmukti...-ėmė mekenti Morta.
- Žinok, man čia irgi ne rojus. - atsiduso Lu.
- Kai ką sugalvojau, o jeigu mums išsprukus pro merginų tuoleto langą? - prisimerkus ir šypsodamasi Morta žvelgė į Liusiją.
Bet staiga atsidarė durys ir pro jas įėjo gražus vaikinas. Garbanotuosr vaikino plaukuose spindėjo kelios snaigės. Tai Mortą labai sužavėjo:
- Kas jis toks?
- Tai Enriqè. Jis italas. Sužavėjo?
- Pabėgimo planas turės palaukti. Privalau su juo susipažinti.
Morta pribėgo prie gražuolio garbaniaus su smokingu. Ji jam gundomai šyptelėjo:
- Sveikas, aš Morta. Morta Von Šnaizen. Ir tu? Aš tavęs čia niekad nemačiau..
- Bonjour. Aš Enriqè. Esu iš Prancūzijos. Mes su mama ir tėčiu čia neseniai atsikraustėme.
- Eime kartu su manimi. - Mo mirktelėjo ir čiupo jį už rankos. " Na jau ne, šio gražuoliuko vieno nepaleisiu."
Jie prisėdo prie staliuko.
- Papasakok daugiau apie save. - paprašė M.
Ji atsirėmė alkūnėmis į staliuką ir ėmė į jį spoksoti.
- Na... Aš mėgstu sportą, o ypač futbolą. Mėgstu skaityti. Mėgstamiausias rašytojas Šekspyras.
- Ar kada nors man ką nors padeklamuosi?
- Žinoma, būtinai. - Enriqè nusišypsojo.- čia labai nuobodu... Gal nori išeiti pasivaikščioti?
- Mes su drauge žadam pro langą išmukt kur nors į klubą pašokt. Nori?
- na... Gerai.- Enriqè kreivai šyptelėjo.- Bet aš ne koks šokėjas.